Lietuvoje žinomas posakis, kad kelininkus žiema užklumpa netikėtai. Tačiau šis posakis didele dalimi gali būti pritaikytas ir automobilių vairuotojams: juk padangų keitimo bumas kyla ne pirmą kartą temperatūrai nukritus žemiau nulio, o tik pašalus ir patiems vairuotojams pajutus plikledžio spąstus. Analogiškai ir su langų plovimo skysčiu (jį į žieminį dažnas pakeičia tik kai užšąla vasarinis) ar langų gremžtuku - pastarasis automobilio salone atsiranda, kai ankstų rytą langus gramdyti tenka banko kortele.
Tad ko žiemai atriedant reikėtų nepamiršti vairuotojams?
Visų pirma, gerų padangų. Tai svarbiausias saugaus eismo atributas žiemą. Jas reikėtų ne tik užmontuoti laiku - 7 laipsniai Celsijaus yra ta riba, žemiau kurios žieminės padangos veikia geriau nei vasarinės. Tad didžiąją dalį tokio, kaip šiemet, spalio mėnesio, kur kas saugiau būtų važinėti žieminėmis padangomis apautu automobiliu. Vasarinės esant vos kelių laipsnių temperatūrai tiesiog veikia prasčiau.
Kitas svarbus su padangomis susijęs dalykas - jų būklė. Lietuvoje įstatymu nustatyta jų protektoriaus gylio riba yra trys milimetrai. Padangų gamintojai rekomenduoja jas keisti kiek anksčiau, protektoriui nusidėvėjus iki keturių milimetrų (naujose padangose jis siekia 8-9 mm). O jūs ar kada matuojate, kiek milimetrų „mėsos“ liko padangose? Ar jų likutį įvertinate tik akimis?
Svarbus dalykas yra padangų slėgis, kurį reikia kontroliuoti keičiantis temperatūrai ar prieš ilgesnes keliones. Jis neretai kinta: jeigu padangas iki automobilio gamintojo rekomenduojamos ribos pripūtėte esant 0 laipsnių aplinkos temperatūrai, tai prie minus dvidešimties slėgis, tikėtina, bus mažesnis. Per mažas arba per didelis slėgis padangose lemia ne tik prastesnes automobilio valdymo savybes, bet ir didesnį apetitą degalams.
Skysčiai yra automobiliui ypatingai svarbus atributas. Ne veltui variklio alyvą rekomenduojama keisti arba kas sezoną, arba kas nustatytą kilometražą (paprastai 10 ar 15 tūkst. km). Jeigu lapkričio pradžioje iki alyvos keitimo meto dar liko keli tūkstančiai kilometrų, netaupykite ir pakeiskite ją anksčiau: šaltu oru nauja alyva atgaivintas variklis užsikurs lengviau.
Panaši situacija su aušinimo skysčiu, tik šio keitimas nėra toks dažnas. Dauguma ekspertų sutaria, kad jį keisti verta kas ketverius metus, tačiau jeigu vasarą sistemą pildėte vandeniu, nelaukite pirmo „minuso“ - keiskite skystį kuo greičiau.
Trečiasis skystis yra lengviausiai pakeičiamas ir dažniausiai užmirštamas - tai stiklų plovimo skystis. Požeminės prekybos centrų aikštelės metų pabaigoje dažnai pasipildo ne tik apsipirkti atvykusių žmonių automobiliais, bet ir užuomaršų transporto priemonėmis, kurioms prireikia atitirpdyti užšalusį vasarai skirtą langų plovimo skystį.
Pastaruoju metu rinkoje pasirodė demisezoniniai langų plovimo skysčiai, pritaikyti temperatūroms iki minus 5 laipsnių Celsijaus - tai yra idealus variantas lietuviškam rudeniui ir užuomaršoms vairuotojams.
Dyzelinių automobilių savininkai turėtų įsiminti šventąją trejybę: degalų filtras, pakaitinimo žvakės ir akumuliatorius. Jeigu mašinos šaltą rytą užvesti nepavyko, greičiausiai bus kaltas prastai veikiantis vienas iš šių trijų dalykų. Žinoma, kokybiškas akumuliatorius reikalingas ir benzinu varomiems automobiliams.
Vairuotojai su problemomis kartais susiduria net nepabandę užkurti automobilio, o kai užšąla jų spynelės ar apsauginės gumos. Spyneles apsaugoti galima įpurškiant į jas specialų skystį, kurį rasite didesniuose prekybos centruose ar degalinėse. Gumines durelių apsaugas sveikas išlaikyti galima prieš šaltąjį sezoną jas sutepant specialiu skysčiu – jį taip pat nesunku rasti prekybos centruose.
