Samprotavimų temomis, kaip alkoholis ar kiti narkotikai veikia vairavimą, galima perskaityti labai daug. Kone niekas nesiginčija tik dėl fakto, jog bet kokia narkotinė medžiaga žmogaus gebėjimą vairuoti paveikia neigiamai. O kaip vairavimą veikia dalykas, už kurį numatytos gana nedidelės baudos – mobiliojo telefono naudojimas?
Vokiečiai „Auto Bild“ žurnalistai nusprendė tai išsiaiškinti ne apklausdami įvairių sričių ekspertus, o pasitelkdami mokslinius metodus. Du žurnalo tekstų autoriai pabandė vairuoti automobilį išgėrę degtinės, surūkę suktinę bei rašydami SMS žinutę, o tuo metu buvo matuojama jų reakcija ir keliui skiriamas dėmesys. Žinoma, viskas vyko uždaroje bandymų trasoje, stebint medikams ir policininkams, o marihuanos rūkymas moksliniais tikslais Vokietijoje yra leidžiamas.
Mobiliųjų telefonų naudojimas vairuojant yra viena didžiausių saugaus eismo problemų šiuo metu. Vokietijoje atlikto išsamaus tyrimo metu nustatyta, jog žinutes vairuodami rašo ketvirtadalis 18-24 metų amžiaus jaunuolių. Lietuvoje skaičius vargu ar būtų kitoks.
Vokietijos automobilininkų klubo ADAC duomenimis, beveik dešimtadalis avarijų įvyksta dėl išsiblaškymo, kurį sukelia įvairios pramoginės sistemos. Tuo tarpu draudimo bendrovių atstovai teigia, kad net 20 proc. visų avarijų įvyksta dėl mobiliųjų naudojimo vairuojant. Dalis jų – tragiškos.
Tad „Auto Bild“ kartu su Zalcburgo universitetu ir „Audio Mobil“ įmone iš Austrijos panagrinėjo dėmesio blaškymo temą. Kas labiau trukdo vairavimui: alkoholis, kanapės ar mobilusis telefonas?
Bandymo principas – skirtingų trukdžių veikiami vairuotojai važiuoja uždaroje trasoje 20 km/val. greičiu. Prietaisų skydelyje nenustatytu laiku septynis kartus įsižiebia LED lemputė, reiškianti, kad būtina kuo greičiau stabdyti. Kiekvieno lemputės įsižiebimo atveju matuojamas laikas nuo LED užsidegimo iki stabdžio pedalo paspaudimo.
Pirmas bandomasis – „Auto Bild“ redaktorius Berndas Volkensas. Blaivaus ir niekieno neblaškomo vairuotojo reakcija – 590 milisekundžių. Rašydamas SMS žinutę, kurios tekstas jam yra diktuojamas, o jis turi šį surinkti į telefoną, B. Volkensas didžiąją dalį laiko (65 proc.) nestebi eismo. Vieną kartą jis net dvi sekundes nežiūrėjo į kelią, o reakcijos laikas į LED lemputę pailgėjo daugiau nei viena sekunde.
Po pirmosios užduoties atlikimo redaktorius surūkė pusę gramo kanapių. Vairuojant jo judesiai nebuvo tolygūs, jam sunkiai sekėsi išlaikyti pastovų greitį. Reakcijos laikas – 80 milisekundžių dalių daugiau, nei vairuojant blaiviam.
Kitas bandomasis buvo Stefanas Voswinkelis. Būdamas blaivus, jis į LED lemputę sureaguoja pe 540 milisekundės dalių. Rašant SMS, reakcija pailgėja iki 730 milisekundžių. Reakcijos laiko pokytis, atrodo, nebuvo didelis, tačiau mokslininkai pažymėjo, jog didžiausia problema – dėmesio nukreipimas nuo kelio. Dalis žvilgsnių net keturias sekundes buvo nukreipti į mobilųjį telefoną.
Po SMS žinutės testo, S. Voswinkelis išgėrė beveik 300 ml degtinės ir pasiekė 0,8 promilės apsvaigimo ribą. Tai – draudžiama riba beveik visose Europos Sąjungos valstybėse. Žurnalisto reakcija pailgėjo iki 680 milisekundžių, o dėmesio sukoncentruoti į eismą jam taip pat nepavyko.
„Auto Bild“ pateikė gana aiškią ir moksliškai pagrįstą išvadą: alkoholio vartojęs ar suktinę surūkęs žmogus vairuoja kur kas prasčiau už blaivų, tačiau SMS žinutės rašymas vairuotojo dėmesį blaško dar labiau.
